Prasidėjo paraiškų priėmimas miškų įveisimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

 

 

LR žemės ūkio ministerija informuoja apie išmokų dydžius ir paramos išmokėjimo tvarką:

 

Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo išmoka už paprastąsias pušis mokama 1097 Eur už 1 ha, paprastąsias egles – 988, už beržus ir skroblus – 1002, juodalksnius – 1023, maumedžius – 1900, klevus, uosius, guobas, skirpstus, vinkšnas – 2491, liepas – 2578, ąžuolus ir bukus – 3140, drebules – 1546, hibridines drebules – 2123 Eur už 1 ha.

 

Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kasmetinė išmoka (mokama 12 metų) už paprastąsias pušis mokama 363 Eur už 1 ha, egles – 284, beržus ir skroblus, juodalksnius – 123, maumedžius – 204, klevus, uosius, guobas, skirpstus, vinkšnas – 224, liepas – 178, ąžuolus ir bukus – 246, drebules – 136, hibridines drebules – 150 Eur už 1 ha.

 

Veisiant medžių rūšis, nenurodytas sąraše, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka (988 Eur už 1 ha), įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka (123 Eur už 1 ha).

 

Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą. Jeigu želiančio miško plote tikslinių medžių rūšių tankis nepakankamas ir jie auga netolygiai, padrikai ir plotą reikia papildomai želdinti, apskaičiuota miško įveisimo išmoka už tą medžių rūšį mažinama proporcingai tos rūšies savaiminukų skaičiui hektare, skaičiuojant nuo projekte suprojektuoto bendro tos rūšies medžių skaičiaus hektare.

 

 

NMA ir VMT informuoja:

 

Naujoje KPP 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių redakcijoje, tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai nustato, kad bus mokamos, kai pareiškėjas turės parengtą projektą kartu su visai jo priedais.

 

Svarbiausios projekto įgyvendinimo sąlygos:

• suprojektuota taip, kad želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių;
• suprojektuota taip, kad želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne daugiau kaip 60 proc. ąžuolų ir (arba) 40 proc. liepų;
• sodinamos tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) medžių rūšys (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nustatyti, plantacinius želdinius), kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais – pareiškėjas/paramos gavėjas privalo turėti želdinamų medžių rūšių, nurodytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“, 1 priede, Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato kopiją. Taip pat privaloma turėti visų želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą).

 

 

Galimi pareiškėjai:

 

1. Juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
2. Pareiškėjai / paramos gavėjai, Agentūrai leidus, gali perleisti įsipareigojimus (likusiai įsipareigojimų laikotarpio daliai) kitam subjektui, jei įsipareigojimų perėmėjas raštu prisiima įsipareigojimus, žemės sklypą, kuriame veisiamas ar įveistas miškas, savo vardu įregistruoja Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka nustatyta tvarka ir įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu įsipareigojimai neperimami, paramos gavėjas privalo grąžinti suteiktą paramą.
3. Pareiškėjui / paramos gavėjui mirus arba nenugalimos jėgos (force majeure) atveju, dėl kurių paramos gavėjas negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įsipareigojimus gali perimti kitas subjektas. Tokiu atveju įsipareigojimų perėmėjas sklypą, kuriame veisiamas miškas, savo vardu įregistruoja Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka ir užregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre teisės aktų nustatyta tvarka. Teisių ir įsipareigojimų perėmimas galimas tik suderinus su Agentūra.
4. Pareiškėjo / paramos gavėjo mirties atveju dėl įsipareigojimų perėmimo į Agentūrą galima kreiptis iki įsipareigojimų galiojimo pabaigos. Įsipareigojimų perėmėjui bus taikomos tos pačios sankcijos, kaip ir buvo numatytos paramos gavėjui už įsipareigojimų nevykdymą (jei įsipareigojimai perimami dėl paramos gavėjo mirties ir paveldėtojai nesusitaria dėl įsipareigojimų ir paramos perėmimo, paramos mokėjimas nutraukiamas, išmokėtos paramos grąžinti nereikia).
5. Visus perleidėjo įsipareigojimus, kylančius įgyvendinant priemonės veiklos sritį, ir paramą gali perimti tik vienas subjektas.
6. Asmuo, pretenduojantis perimti įsipareigojimus, privalo atitikti Taisyklėse nustatytus pareiškėjo tinkamumo kriterijus ir perimti visus pareiškėjo paramos paraiškos teikimo metu prisiimtus įsipareigojimus.
7. Asmuo, pretenduojantis perimti įsipareigojimus, Agentūrai privalo pateikti prašymą dėl įsipareigojimų perėmimo.

 

 

PARAMA MIŠKO VEISĖJAMS MOKAMA UŽ MEDŽIŲ RŪŠIS

 

Valstybė ir Europos Sąjunga (ES) skatina miškų veisimą ir teikia finansinę paramą tokius projektus įgyvendinantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiemet parama mokama už medžių rūšis, o ne kategorijas, kaip buvo iki šiol.

 

Ši veikla finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

 

 

Remiamos veiklos sritys

 

Pagal KPP veiklos sritį remiamas miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka), taip pat įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).

 

Teikti paraiškas ES paramai gauti gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

 

 

Būtina parengti projektą

 

Miškas gali būti veisiamas ir miško ūkio paskirties žemėje, ir ne miško ūkio paskirties žemėje. Kai miškas veisiamas ne miško ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas turi būti gavęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus leidimą jį įveisti. Prie leidimo turi būti pridėtas žemės sklypo planas su pažymėtu plotu, kuriame leidžiama veisti mišką.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad vientisas veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai veisiamo miško plotas ribojasi su mišku (t. y. tampa jau esančio miško dalimi) arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

 

Pareiškėjai privalo turėti parengtą projektą su priedais. Projektas turi atitikti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, būti patvirtintas miškų urėdijos, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką, miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno. Projekte būtina nurodyti, kad želdinius sudarytų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių ir ne daugiau kaip 60 proc. ąžuolų ir (arba) 40 proc. liepų.

 

 

Mišką reikia įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus

 

Parama pagal šią veiklos sritį neteikiama, jei projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto. Taip pat neremiamas trumpos rotacijos želdinių (kirtimų rotacijos trukmė – iki 8 metų), kalėdinių eglučių ir greitai augančių rūšių medžių, skirtų energijai gaminti, sodinimas.

 

Parama neteikiama ir tuo atveju, kai atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys arba apaugę plotai yra įrašyti į miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenų bazę kaip miškas arba žemė, apauganti mišku. Parama neteikiama ir jeigu miškas veisiamas kaip kompensacija už kitomis naudmenomis verčiamą miško žemės plotą.

 

Pareiškėjai, kurių paraiškos patvirtintos, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos.

 

 

Minimalus atrankos balų skaičius – 30

 

Pareiškėjų projektai bus vertinami pagal 8 atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Jeigu tiek balų nesurenkama, paraiška atmetama. Jeigu paramos paraiškose prašoma suma viršys skirtą sumą, vyks papildoma paraiškų atranka.

 

Skaičiuojant išmokas naudojami paramos paraiškoje, tiesioginių išmokų paraiškoje, projekte ir patikros vietoje metu nustatyti duomenys. Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka apskaičiuojama kiekvienam projektui atskirai pagal veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse pateiktus atskirų želdinių įkainius atsižvelgiant į veisiamų želdinių rūšinę sudėtį. Viena esminių naujovių – šiemet išmokos mokamos už medžių rūšis, o ne kategorijas, kaip buvo anksčiau.

 

Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą. Jeigu želiančio miško plote tikslinių medžių rūšių tankis nepakankamas ir (arba) jie auga netolygiai, padrikai ir plotą reikia papildomai želdinti, apskaičiuota miško įveisimo išmoka už tą medžių rūšį mažinama proporcingai pagal tos rūšies savaiminukų skaičių hektare, skaičiuojant nuo projekte numatyto bendro tos rūšies medžių skaičiaus hektare.

 

 

Atrankos balai

 

Miško veisimo projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvyvingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams:

 

• Visi su paramos paraiška pateikti projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio), – 20 balų.
• Daugiau nei 50 proc. veisiamo ploto priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų.
• Miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų.
• Visuose su paramos paraiška pateiktuose projektuose beržai, pušys, eglės, juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc. – 15 balų.
• Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų.
• Pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra: fizinis asmuo – 15 balų; juridinis asmuo –10 balų.
• Veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, – 5 balai;
• Pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys – 5 balai.

 

Su priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvyvingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėmis galima susipažinti čia.

 

 

Paramos gavėjų įsipareigojimai

 

• Kol vykdomi priemonėje numatyti įsipareigojimai, kasmet deklaruoti įveisto miško plotą.
• Mišką įveisti per artimiausius 3 miško želdinimo sezonus (pavasarinio miško želdinimo sezono trukmė – iki liepos 1 d., rudens – iki gruodžio 1 d.).
• Įveisus mišką, atsodinti visus žuvusius medelius.
• Įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatytas miško priežiūros ir apsaugos priemones.
• Neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo paraiškos paramai gauti tinkamumo įvertinimo iki tol, kol vykdomi įsipareigojimai, jei nėra rašytinio NMA sutikimo (už paramos lėšas įgytas turtas gali būti parduotas ar kitaip perleistas trečiajai šaliai tik tuomet, kai veiklos pobūdis išlieka tas pats ir gautas rašytinis NMA sutikimas).

 

 

Svarbu žinoti

 

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 8 metai. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams.

 

Paraiškos teikiamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams arba elektroniniu būdu.