Miškotvarka privačiuose miškuose
Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Tam yra rengiami taip vadinami Vidinės miškotvarkos projektai ir pagal miškų įstatymą jie turi būti sudaromi visoms privačioms miško valdoms.
Paprastai vidinės miškotvarkos projektai rengiami privačioms miško valdoms, kurių nuosavybė jau įteisinta ir įregistruota Registrų centre, kitaip tariant privataus miško savininkas turi turėti savo miško valdos kadastro pažymėjimą ir valdos planą.
Miškotvarkos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami laikantis Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos.
Miškotvarkos projektus įgyvendina privačių miškų savininkai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys sutartiniais pagrindais. Jei miškotvarkos projektą parengia profesionalūs ir sąžiningi miškų ūkio specialistai miškotvarkininkai, turintys tam kvalifikaciją, tuomet miškotvarkos projektas yra labai geras pagalbininkas miškų savininkams, nes jame 10-20 metų perspektyvoje yra detaliai surašyta visa pagrindinė informacija apie Jūsų privačią miško valdą:
- medynų aprašymai, medynų planai, miško sklypų tūrinė išraiška;
- projektuojamų kirtimų rūšys – apskaičiuojant, kiek kokiais metais galima iškirsti medienos ir būtent kokiame sklype;
- miško atsodinimo (atkūrimo) darbai – nusakant kokiu būdu reikia atsodinti biržes, kiek ir kokių rūšių sodinukų reikės miško atkūrimui, įvertinama kurie plotai bus paliekami savaiminiam atžėlimui.
Be to, tokiame miškotvarkos projekte bus įvertinti ir miško aplinkosauginiai bei biologinės apsaugos reikalavimai – nurodomos miškų grupės (ar Jūsų miškas patenka į saugomą teritoriją, ar ne), pažymimos vietos, kuriose dėl to ribojama ūkinė veikla, vandens telkinių apsaugos zonos, saugomų paukščių lizdavietės ir pan.
Miško savininkams privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas Miškotvarkos projektas, leidžiami šie miško kirtimai:
PLYNAS KIRTIMAS. Didžiausi pinigai, grynas pelnas priklauso nuo to kaip iki kirtimo miškas buvo prižiūrėtas ir iš viso ar buvo prižiūrėtas. Pelnas – nuo 3000 iki 30000 Lt/ha. Plyni sanitariniai kirtimai. Plyni sanitariniai kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose rinktiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Kai kertamo medyno plotas yra iki 1 ha, dalyvaujant miško savininkui, medyną apžiūri regiono aplinkos apsaugos departamento arba jo struktūrinio padalinio, išduodančio leidimą kirsti mišką, atstovas ir girininkijos, kurios teritorijoje yra privati miško valda, girininkas.
Retinimai ir einamieji kirtimai. Šie kirtimai gali būti leidžiami valstybiniam miškų pareigūnui ar miškininkui specialistui, turinčiam teisę ženklinti kirstinus medžius, nustačius ir raštiškai patvirtinus, kad tame sklype tikslinga atlikti miško ugdymo kirtimus;
Šviesinimo ir valymo kirtimai. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, kirstinų medžių ženklinti nebūtina;
III–IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų pagrindiniai kirtimai. Vietoje patikslinę sklypo taksacinę charakteristiką, biržę atrėžia ir brėžinį sudaro miškininkai specialistai. Gryni drebulynai, baltalksnynai, blindynai bei gluosnynai gali būti kertami plynais ar neplynais kirtimais. Šių kirtimų biržėse kirstinus medžius ženklinti neprivaloma;
III–IV miškų grupių miškuose mišriuose medynuose, nepriklausomai nuo amžiaus, drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių pagrindiniai kirtimai. Mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus atrankiniais kirtimais kertamas drebules, baltalksnius, blindes bei gluosnius atrinkti gali pats miško savininkas. Kirstinų medžių ženklinti neprivaloma;
Pastebėsime, kad leidimus kirsti mišką plynai privačių miškų savininkams išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai, laikydamiesi Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, o taip pat miškotvarkos projekto.